Scuba-diving.lt - Straipsniai: Kesoninė liga (dekompresinė liga, nardytojų liga)

September 05 2010 07:41:04

Forumo Temos

Naujausios Temos

· Nardymas Kretoje-Kal...
· Parduodu reguliatoriu
· naudotas Nardymo kom...
· OMS 32 lbs, komplektas
· Naudota iranga: Last...

Populiariausios Temos

· Nardymas Kretoje-...	[44]
· OMS 32 lbs, kompl...	[3]
· Perku slapia kost...	[3]
· Parduodu nardymo ...	[2]
· Parduodu Povanden...	[2]

Naujausi straipsniai

· Koralinis rifas
· Kesoninė liga (dekom...
· Nardymo su Nitrox pa...
· Negyvoji jūra-Mirtie...
· Atlantidos legenda

Prisijungę Vartotojai

· Prisijungę Svečiai: 4

· Prisijungę Nariai: 0

· Iš Viso Narių: 28
· Naujausias Narys: stevegidm

Draugai

Kesoninė liga (dekompresinė liga, nardytojų liga)

Dekompresinė, kesoninė liga – tai būklė, pasireiškianti narams per greitai iš didelio gylio kylantiems į vandens paviršių. Ši būklė yra susijusi su azoto (bespalvių ir bekvapių dujų) burbuliukų susidarymu kraujyje. Dekompresinė liga nėra dažna, tarptautinių narų draugijų duomenimis šią būklę patyrė mažiau nei 1 proc. narų, o mirtimi nuo dekompresinės ligos baigiasi maždaug kas 77 000 panėrimas. Lengvos formos dekompresinė liga dažnai nepastebima.

Kas sukelia dekompresinę ligą?
Azotas sudaro 70 proc. oro, kuriuo kvėpuojame. Leidžiantis žemyn po vandeniu didėja slėgis, veikiantis žmogų iš išorės. Kuo giliau paneriama, tuo spaudimas yra didesnis. Slėgiui didėjant, dujos tampa tirpesnės ir vis daugiau jų ištirpsta kraujyje. Kraujyje ištirpus daugiau nei įprastai deguonies, problemų nekyla, nes jis yra sunaudojamas organizmo. Problemų sukelti gali kraujyje ištirpę dideli azoto kiekiai. Dekompresinė liga pasireiškia narui kylant į vandens paviršių, nes tuomet mažėja narą veikiantis slėgis, o kartu ir dujų tirpumas. Jei naras į vandens paviršių kyla lėtai, problemų nekyla, nes azoto perteklius yra iškvepiamas. Tačiau, jei į paviršių kylama per greitai, plaučiai nespėja pašalinti azoto pertekliaus, ir kraujyje ima formuotis azoto dujų burbuliukai, kurie gali užkimšti kraujagysles, spausti nervus.
Dekompresinės ligos tikimybė tuo didesnė, kuo giliau paneriama. Kad būtų išvengta šios ligos, narams, kylantiems į paviršių, gali tekti vieną ar kelis kartus sustoti. Yra sudarytos specialios lentelės, nurodančios, kiek kartų iškylantys narai turėtų sustoti ir kiek laiko turėtų trukti šie sustojimai, kad azoto perteklius spėtų pasišalinti iš organizmo ir nesusidarytų jo burbuliukai kraujyje.

Dekompresinės ligos pasireiškimo tikimybė priklauso ir nuo kelių kitų veiksnių. Dekompresine liga susirgti labiau rizikuoja nutukę, prieš nėrimą alkoholį vartoję asmenys. Ši liga dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus ir prastesnės fizinės būklės asmenims. Ligos riziką didina ir šaltis, dehidratacija, nuovargis. Be to, patariama 12-24 val. po nėrimo neskristi lėktuvu ir nevykti į kalnus.

Kokie yra dekompresinės ligos požymiai?
Dekompresinė liga gali pasireikšti galvos skausmu, svaigimu, neįprastu nuovargiu. Taip pat dėl dekompresijos gali išberti, skaudėti sąnarius, pasireikšti tvilkčiojimas galūnėse, raumenų silpnumas, paralyžius. Kartais per greitai iš didelio gylio išnėrus į vandens paviršių sutrinka kvėpavimas, narą ištinka šokas arba jis praranda sąmonę.
Dekopresinės ligos simptomai paprastai pasireiškia netrukus po išnėrimo. Beveik 50 proc. atvejų ligos simptomai pasireiškia pirmąją valandą, 90 proc. per pirmas šešias valandas, o 98 proc. – per pirmąją parą po išnėrimo. Taigi jei šie simptomai pasireiškia vėliau nei po paros nuo išnėrimo, greičiausiai jie nėra sukelti dekompresinės ligos. Išimtys galimos, jei po nėrimo skrendama lėktuvu ar kylama į kalnus.

Kaip nustatoma dekompresinė liga?
Paprastai dekompresinė liga diagnozuojama atsižvelgiant į duomenis apie panėrimus (jų skaičių, nėrimo gylį ir t.t) bei kitus su dekompresine liga susijusius veiksnius: oro ir vandens temperatūrą, naro fizinį pasirengimą. Taip pat atlieka kruopšti paciento apžiūra, kurios metu tiriama, ar nesutrikusi jo pusiausvyra, judesių koordinacija, jutimai, refleksai ir raumenų jėga, padedanti įvertinti dekompresinės ligos tikimybę. Po apžiūros gydytojas nusprendžia, ar pacientui reikia gydymo dekompresijos (hiperbariniame) kambaryje.

Kaip išvengti dekompresinės ligos?
Kad išvengtumėte dekompresinės ligos:
Nardydami vadovaukitės specialiomis lentelėmis, kuriose nurodytas sustojimų išnyrant iš tam tikro gylio skaičius ir trukmė;
Iškilimo greitis neturėtų būti didesnis nei 10 metrų per minutę;
Iškildami, 5 metrų gylyje sustokite 3 minutėms;
Jei planuojate kelis nėrimus per dieną, pirmiausia atlikite giliausią panėrimą;
Prieš ar po nardymo nedirbkite sunkaus fizinio darbo;
Prieš panerdami, vartokite daug skysčių;
Reguliariai tikrinkitės sveikatos būklę ir nenardykite, jei esate prastos fizinės būklės.

Kaip gydoma dekompresinė liga?
Dekompresinės ligos požymius pastebėti ir pradėti ją gydyti būtina kuo anksčiau. Gabenant į gydymo įstaigą nuo dekompresinės ligos kenčiančiam pacientui duodama kvėpuoti grynu deguonimi, taip pat duodama daug skysčių, rūpinamasi, kad jis nesušaltų. Gydymo įstaigose dekompresine liga sergantys pacientai gydomi hiperbarine oksigenacija (barokamerose). Barokamera yra hermetinis aparatas, kuriame dirbtinai keliamas atmosferos slėgis ir didinama gryno deguonies koncentracija. Per baroterapijos procedūrą deguonies koncentracija kraujo plazmoje ir limfoje padidėja apie 20 kartų, ir jis ima skverbtis į kūno audinius. Taip atstatoma sutrikusi medžiagų apykaita organizme.

Straipsnis www.infomed.lt
Aistė Vidžiūnaitė
2008-05-10

Reitingai

Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba užsiregistruoti.

Nėra reitingų.

Prisijungti

Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.

Lankomumo skaitliukas

Narių Apklausa

PADI

Užkrauta per 0.01 sekundes

90,973 unikalūs lankytojai