Scuba-diving.lt - Straipsniai: Koralinis rifas

September 05 2010 08:08:02

Forumo Temos

Naujausios Temos

· Nardymas Kretoje-Kal...
· Parduodu reguliatoriu
· naudotas Nardymo kom...
· OMS 32 lbs, komplektas
· Naudota iranga: Last...

Populiariausios Temos

· Nardymas Kretoje-...	[44]
· OMS 32 lbs, kompl...	[3]
· Perku slapia kost...	[3]
· Parduodu nardymo ...	[2]
· Parduodu Povanden...	[2]

Naujausi straipsniai

· Koralinis rifas
· Kesoninė liga (dekom...
· Nardymo su Nitrox pa...
· Negyvoji jūra-Mirtie...
· Atlantidos legenda

Prisijungę Vartotojai

· Prisijungę Svečiai: 3

· Prisijungę Nariai: 0

· Iš Viso Narių: 28
· Naujausias Narys: stevegidm

Draugai

Koralinis rifas

Koralinis rifas yra aragonito struktūros, sukurtos dabar jau mirusių ir suirusių duobagyvių - koralinių polipų, išsiauginančių tvirtą kalkinį skeletą, kuris, jiems mirus, išlieka dar ilgą laiką, taip formuodamas koralinį rifą. Rifai aptinkami sekliuose ir šiltuose tropiniuose vandenyse, turinčiuose nedaug maistinių medžiagų. Jie susiformuoja tropinių jūrų platumose iki maždaug 20° pietų ir šiaurės platumos. Jie neauga, jeigu vandens temperatūra gali nukristi žemiau 11°C. Platuma, iki kurios sąlygos koralams augti dar tinkamos, vadinamos Darvino tašku. Šiauriausias planetos koralinis rifas yra Kurės atolas Havajų salyne.
Koralų polipai patys nepajėgūs apsirūpinti fotosintezės produktais, tačiau šiomis medžiagomis juos aprūpina simbiontai - dumbliai zooksantelės. Kadangi zooksantelėms reikalinga šviesa, koralai dažniausiai auga nedideliame gylyje, kur gauna užtektinai šviesos (didžiuma koralų geriausiai jaučiasi ne giliau kaip 30 m nuo vandens paviršiaus). Dėl tos pačios priežasties koralams tinkamesnis yra švarus, nedrumzlinas vanduo, pro kurį gerai skverbiasi šviesa.

Koralinis rifas yra didelė ir sudėtinga ekosistema, sausumoje jiems prilygtų didieji miškai.

Koralų rifuose gyvenančios žuvų ir gyvūnų rūšys sudaro apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių, iš kurių vien žuvų - daugiau nei 4000, taip pat gausybė smulkesnių bestuburių bei dumblių. Didysis barjerinis rifas prie Australijos yra didžiausia planetos biologinė struktūra.Koralai skirstomi į dvi pagrindines grupes – minkštieji koralai ir kietieji koralai. Kietieji, arba madreporiniai, koralai turi kalcinį skeletą ir augdami „stato“ rifą. Minkštieji koralai neturi tvirto kalcinio skeleto ir neprisideda prie rifo augimo. Koralinio rifo biologinė įvairovė (Didysis barjerinis rifas, Australija)

Pagal augimvietę rifai skirstomi į dvi kategorijas:
* kontinentiniai rifai (auga žemynų pakrantėse);
* jūrų rifai (auga prie salų, esančių toliau nuo žemynų).
Pagal formą rifai skirstomi į tipus:
* kraštinis rifas
* platforminis rifas.
* barjerinis rifas
* povandeninis rifas
* atolas
Kraštinis rifas yra būdingas Raudonosios jūros ir Indonezijos regionams. Formuojasi prie tropinių salų ir kontinentų krantų, kur nedidelis gylis ir nėra drumzles ir dumblą atnešančių intakų. Paprastai driekiasi išilgai kranto linijos; pats rifas neplatus, tarp jo ir kranto nebūna lagūnų. Seišelių salų rifai irgi priklauso šiam tipui.

Platforminis rifas dažniausiai būna netaisyklingos ovalios formos, 3 - 10 km pločio ir formuojasi atokiau nuo žemyno, negiliose jūros vietose, o vėliau pasiekia vandens paviršių. Ilgainiui čia susikaupia jūros bangų sunešamas smėlis ir susiformuoja nedidelės salos, kuriose ima želti įvairios palmės, kiti tropiniai augalai, apsigyvena paukščiai, ropliai ir kiti gyvūnai. Platforminiai rifai taip pat gali užaugti ir didelių atolų vidinėje pusėje, pavyzdžiui, Maldyvų salose.

Barjerinį rifą nuo sausumos jį skiria gilios lagūnos. Šiam tipui priklauso garsusis Australijos Didysis barjerinis rifas, kurio ilgis viršija 2700 km, o užimamas plotas siekia ~340 0000 km² ("Global Information System on Coral Reefs" duomenimis). Šiame plote suskaičiuota apie 3000 koralų rifų kolonijų. Barjerinių rifų nėra daug, jie formuojasi ant žemyno kraštų, atskirdami seklius pakrantės vandenis nuo jūros, bet visiškai neizoliuoja, nes vanduo per rifų kanalus potvynio metu plūsta į lagūnas bei išteka atoslūgio metu. Barjeriniai rifai susidaro rytinėse kontinentų pusėse, vienintelė išimtis - Madagaskaro barjerinis rifas.

Koralinis rifas panašus į platforminius rifus, tačiau netampa salomis ir visą laiką išlieka po vandeniu. Kartais šių rifų viršūnės siekia 30-40 metrų žemiau vandens paviršiaus lygio. Rifų paviršius dažnai būna plokščias, juose susidaro itin palankios sąlygos jūros gyvūnams, todėl biologinė įvairovė čia itin didelė. Povandeniniai rifai auga ne tik kontinentų zonose, bet ir toli nuo krantų, jūroje, aplink nedideles salas.

Atolinis rifas žiedo pavidalo koralų sala, kurios viduryje yra lagūna, susiformavusi ant povandeninio ugnikalnio. Atolas gali būti su protakomis arba ištisinis (ištisinis žiedas; tokiu atveju vanduo lagūnoje gali būti gėlesnis negu supančiame vandenyne). Atolo aukštis dažniausiai neviršija 3-4 m virš jūros lygio. Kai kurie atolai, išaugę ne ant pavienių ugnikalnių, o ant povandeninių plokščiakalnių, suformavo milžiniškas lagūnas, pavyzdžiui, Kvadžaleino atolo Maršalo salose lagūnos plotas 2336 km², Rangiroa atolo Tuamotu salyne plotas 1639 km².

Giliavandenis rifas Giliavandenių rifų polipai auga daug šaltesniame vandenyje negu tropiniai rifų polipai. Jiems nereikia saulės šviesos kaip energijos šaltinio, bet pakanka vandenyje esančių maisto medžiagų, todėl jie gali augti žymiai giliau - nuo 200 iki 1000 (3000) m. Tokių rifų juosta driekiasi Europos pakrante nuo Pirėnų pusiasalio iki Nordkapo. Giliavandeniai rifai auga žymiai lėčiau negu tropiniai koralai.
Koralų rifų plotas - maždaug 600 000 km², iš kurių ~92% auga Ramiojo ir Indijos vandenyno regionuose. Atlanto vandenyno koraliniai rifai užima 7,6% viso rifų ploto.
Koraliniai rifai susidaro toli gražu ne visuose tropikų vandenyse. Jų labai mažai arba visai nėra Afrikos ir abiejų Amerikų vakarinėse pakrantėse (dėl šaltųjų vandenyno srovių), Azijos pakrantėse nuo Pakistano iki Bangladešo ir Pietų Amerikos rytinėje pakrantėje (dėl didžiųjų upių atplukdomo didelio kiekio gėlo vandens ir dumblo).

Tarp didžiųjų rifų paminėtini šie:

* Didysis barjerinis rifas – didžiausia planetoje rifų sistema, vakarinė Australijos pakrantė.
* Belizo barjerinis rifas (antrasis pagal plotą).
* Raudonosios jūros koralinis rifas.
* Maldyvų rifai.
Rifai yra gausybės žuvų rūšių prieglobstis; tai papūgžuvės, jūrų angelai, jūrų
drugeliai, jūrų ešeriai, rifų ešeriai, kiauliaakinės plernės, lūpočiai.
Iš viso suskaičiuojama virš 4000 žuvų rūšių, gyvenančių koraliniuose rifuose.
Rifuose tinkamas gyvenimo sąlygas randa ir kiti organizmai: pintys, medūzos, krevetės, omarai, krabai, įvairūs moliuskai, jūrų žvaigždės, jūrų ežiai, holoturijos, gaubtagyviai, jūriniai vėžliai ir jūrinės gyvatės.

Pastaruoju metu koralai sparčiai nyksta. „The Nature Conservancy“ organizacijos nuomone, jei koralai ir toliau nyks tokiu pat spartumu, per artimiausius 50 metų išnyks ~70% visų planetos koralų. 2000 metais Džono Hopkinso universiteto (Johns Hopkins University) tyrimai, besiremiantys 414 Indonezijos rifų monitoringu, rodo, kad tik 6% Indonezijos koralinių rifų yra puikios būklės, apie 24% - geros būklės, o ~70% - blogos būklės. 2007 m. didžiausia koralinių rifų apsaugos organizacija Reef Check teigė, kad iš visų Filipinų koralinių rifų, užimančių ~27 000 km², puikiai išsilaikę tik 5%.

Apibendrintais vertinimais, šiuo metu pavojus gresia ~60% planetos koralinių rifų, o apie 10% jau žuvę.

Didžiausią pavojų koralams kelia šie veiksniai:

* žmonių veikla, ypač vandenynų teršimas ir nesaikinga žvejyba. Šis poveikis didėja eksponentiškai.
* vandens temperatūros kilimas, sukeliamas El Ninjo ir visuotinio atšilimo.

Pavojų kelia ir kiti veiksniai:

* anglies dioksido gausėjimas;
* Žemės atmosferos pokyčiai;
* vandenynų rūgštingumo didėjimas;
* smėlio audros;
* dumblių gausėjimas
* ir kiti.
Per pastaruosius 20 metų, padidėjus pakrančių užterštumui, taigi ir pagausėjus vandenyje maistinių medžiagų, pradėjo intensyviau augti fitoplanktonas ir dumbliai. Pakrančių taršą vis mažiau stabdo nykstantys mangrovių miškai, lėtinantys krantų eroziją ir sulaikantys daug sąnašų. Kadangi koralinių rifų ekosistema biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, padidėjęs maistinių medžiagų kiekis galop ją išbalansuoja.

Kai kurių tyrimų duomenimis, prasta vandens kokybė lemia ir koralų ligų plitimą

Šaltiniai:
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos www.lt.wikipedia.org
Nuotraukos: Justas Lupu

Reitingai

Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba užsiregistruoti.

Nėra reitingų.

Prisijungti

Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.

Lankomumo skaitliukas

Narių Apklausa

PADI

Užkrauta per 0.01 sekundes

90,976 unikalūs lankytojai